Jungtinių Valstijų vyriausybės mokslininkai pirmadienį pranešė, kad ledo danga Arkties vandenyne nukrito iki antro žemiausio lygio nuo 1979 metų, kai buvo pradėti stebėjimai iš palydovo.
Iki šio mėnesio tik kartą per pastaruosius 42 metus sušalusi Žemės kaukolė apėmė mažiau nei 4 milijonus kvadratinių kilometrų (1,5 milijono kvadratinių mylių).
Arktis gali patirti savo pirmąją vasarą be ledo jau 2035 m., praėjusį mėnesį žurnale „Nature Climate Change“ pranešė mokslininkai.
Tačiau visas tirpstantis sniegas ir ledas tiesiogiai nekelia jūros lygio, kaip ir tirpstantys ledo kubeliai neišpila stiklinės vandens, todėl kyla nepatogus klausimas: kam tai rūpi?
Reikia pripažinti, kad tai yra bloga žinia baltiesiems lokiams, kurie, remiantis neseniai atliktu tyrimu, jau pakeliui į išnykimą.
Taip, tai tikrai reiškia gilų regiono jūrų ekosistemų pasikeitimą – nuo ​​fitoplanktono iki banginių.
Pasirodo, yra keletas priežasčių nerimauti dėl šalutinio traukiančio Arkties jūros ledo poveikio.
Ko gero, svarbiausia mintis, anot mokslininkų, yra ta, kad besitraukiantys ledo sluoksniai yra ne tik visuotinio atšilimo simptomas, bet ir jo varomoji jėga.
„Jūros ledo pašalinimas atidengia tamsųjį vandenyną, kuris sukuria galingą grįžtamojo ryšio mechanizmą“, – naujienų agentūrai AFP sakė geofizikas Marco Tedesco iš Kolumbijos universiteto Žemės instituto.
Tačiau kai veidrodinis paviršius buvo pakeistas tamsiai mėlynu vandeniu, buvo sugerta maždaug tiek pat procentų Žemės šiluminės energijos.
Čia nekalbame apie antspaudo plotą: skirtumas tarp vidutinio ledo sluoksnio minimumo 1979–1990 m. ir žemiausio taško, užfiksuoto šiandien, yra daugiau nei 3 milijonai kvadratinių kilometrų – dvigubai daugiau nei Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje kartu paėmus.
Vandenynai jau sugeria 90 procentų perteklinės šilumos, kurią gamina antropogeninės šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tačiau tai kainuoja, įskaitant cheminius pokyčius, didžiules jūros karščio bangas ir mirštančius koralinius rifus.
Sudėtinga Žemės klimato sistema apima tarpusavyje susijusias vandenyno sroves, kurias sukelia vėjai, potvyniai ir vadinamoji termohalinė cirkuliacija, kurią pati skatina temperatūros („šilumos“) ir druskos koncentracijos („sūrymas“) pokyčiai.
Net nedideli pokyčiai vandenyno konvejerio juostoje (kuri juda tarp ašigalių ir apima visus tris vandenynus) gali turėti pražūtingų padarinių klimatui.
Pavyzdžiui, beveik prieš 13 000 metų, kai Žemė iš ledynmečio perėjo į tarpledyninį laikotarpį, kuris leido mūsų rūšims klestėti, pasaulinė temperatūra staiga nukrito keliais laipsniais Celsijaus.
Geologiniai įrodymai rodo, kad iš dalies kaltas termohalininės cirkuliacijos sulėtėjimas, kurį sukelia didžiulis ir greitas šalto gėlo vandens antplūdis iš Arkties.
„Gynas vanduo iš tirpstančio jūros ir gruntinio ledo Grenlandijoje sutrikdo ir susilpnina Golfo srovę“, – sakė tyrėjas Xavier Fettweiss iš Lježo universiteto Belgijoje.
„Štai kodėl Vakarų Europos klimatas švelnesnis nei Šiaurės Amerikoje toje pačioje platumoje.
Didžiulis ledo sluoksnis ant sausumos Grenlandijoje pernai prarado daugiau nei 500 milijardų tonų švaraus vandens, kuris visas nutekėjo į jūrą.
Rekordinį kiekį iš dalies lėmė kylanti temperatūra, kuri Arktyje kyla dvigubai greičiau nei likusioje planetos dalyje.
„Keli tyrimai parodė, kad vasaros Arkties aukštumų padidėjimą iš dalies lemia minimalus jūros ledo plotas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Fettwissas.
Remiantis liepos mėn. žurnale „Nature“ paskelbtu tyrimu, dabartinė klimato kaitos trajektorija ir vasaros be ledo pradžia, kaip apibrėžė JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisijos klimato komisija, yra mažesnė nei 1 milijonas kvadratinių kilometrų.amžiaus pabaigoje lokiai tikrai mirs badu.
„Žmogaus sukeltas visuotinis atšilimas reiškia, kad vasarą baltieji lokiai turi vis mažiau jūros ledo“, – naujienų agentūrai AFP sakė tyrimo vadovas Stephenas Armstrupas, „Polar Bears International“ vyriausiasis mokslininkas.