Jei būtų tiek mažai žmonių, būtų galima manyti, kad Arktis taps zona be plastiko, tačiau naujas tyrimas rodo, kad tai nėra per toli nuo tiesos.Arkties vandenyną tyrinėjantys mokslininkai visur randa plastiko nuolaužų.Pasak Tatianos Schlossberg iš „The New York Times“, Arkties vandenys atrodo kaip plastiko, plaukiojančio su vandenyno srovėmis, sąvartynas.
Plastiką 2013 metais aptiko tarptautinė tyrėjų komanda per penkių mėnesių kelionę aplink pasaulį tyrimų laivu „Tara“.Pakeliui jie paėmė jūros vandens mėginius, kad stebėtų, ar nėra plastiko taršos.Nors plastikų koncentracija paprastai buvo maža, jie buvo vienoje konkrečioje Grenlandijos vietovėje ir Barenco jūros šiaurėje, kur koncentracija buvo neįprastai didelė.Jie paskelbė savo išvadas žurnale Science Advances.
Atrodo, kad plastikas juda ašigalių kryptimi išilgai termohalino žiedo – vandenyno „konvejerio“ srovės, kuri neša vandenį iš Atlanto vandenyno apatinės dalies ašigalių link.„Grenlandija ir Barenco jūra yra aklavietės šiame poliariniame dujotiekyje“, – pranešime spaudai sakė tyrimo vadovas Andrésas Cozaras Cabañasas, Ispanijos Kadiso universiteto mokslininkas.
Tyrėjai apskaičiavo, kad bendras plastiko kiekis regione yra šimtai tonų, susidedantis iš šimtų tūkstančių smulkių skeveldrų viename kvadratiniame kilometre.Tyrėjai teigė, kad mastelis gali būti dar didesnis, nes šioje vietovėje ant jūros dugno galėjo susikaupti plastiko.
Ericas van Sebille'as, tyrimo bendraautorius, Rachel van Sebille žurnale „The Verge“ sakė: „Nors didžiojoje Arkties dalyje viskas gerai, yra Bullseye, yra ir ši karštoji vieta, kurioje vandenys labai labai užteršti“.
Nors mažai tikėtina, kad plastikas bus numestas tiesiai į Barenco jūrą (ledinis vandens telkinys tarp Skandinavijos ir Rusijos), rasto plastiko būklė leidžia manyti, kad jis jau kurį laiką buvo vandenyne.
„Plastiko fragmentai, kurie iš pradžių gali būti colių ar pėdų dydžio, veikiami saulės spindulių tampa trapūs, o vėliau suyra į vis mažesnes daleles ir galiausiai susidaro šis milimetro dydžio plastiko gabalas, kurį vadiname mikroplastiku.– Carlosas Duarte'as, sakė tyrimo bendraautorius Chrisas Mooney iš „The Washington Post“.„Šis procesas trunka nuo kelerių metų iki dešimtmečių.Taigi medžiagos tipas, kurį matome, rodo, kad ji pateko į vandenyną prieš kelis dešimtmečius.
Schlossberg teigimu, kasmet į vandenynus patenka 8 milijonai tonų plastiko, o šiandien pasaulio vandenyse susikaupia apie 110 milijonų tonų plastiko.Nors plastiko atliekų Arkties vandenyse yra mažiau nei vienas procentas visų, Duarte sakė Muni, kad plastiko atliekų kaupimasis Arktyje dar tik prasidėjo.Dešimtmečiai plastiko iš rytų JAV ir Europos vis dar pakeliui ir galiausiai pateks į Arktį.
Mokslininkai pasaulio vandenynuose nustatė keletą subtropinių žiedų, kuriuose kaupiasi mikroplastikas.Dabar nerimą kelia tai, kad Arktis prisijungs prie šio sąrašo.„Ši sritis yra aklavietė, vandenyno srovės palieka šiukšles ant paviršiaus“, – pranešime spaudai sakė tyrimo bendraautorė Maria-Luise Pedrotti.„Galbūt esame liudininkai, kad Žemėje susidaro dar vienas sąvartynas, visiškai nesuvokdami pavojaus vietinei florai ir faunai.
Nors šiuo metu yra nagrinėjamos kai kurios paprastos idėjos, kaip išvalyti vandenyno šiukšles nuo plastiko, ypač projektas „Ocean Cleanup“, tyrėjai pranešime spaudai padarė išvadą, kad geriausias sprendimas yra labiau stengtis užkirsti kelią plastiko atsiradimui. Pirmas.Vandenyne.
Jasonas Daley yra Madisone, Viskonsine gyvenantis rašytojas, kurio specializacija yra gamtos istorija, mokslas, kelionės ir aplinka.Jo darbai buvo publikuoti „Discover“, „Popular Science“, „Outside“, „Men's Journal“ ir kituose žurnaluose.
© 2023 Smithsonian Magazine Privatumo pareiškimas Slapukų politika Naudojimo sąlygos Reklama Pranešimas Jūsų privatumo slapukų nustatymai