Esant tokiam mažam žmonių skaičiui, atrodytų, kad Arktis taps zona be plastiko, tačiau naujas tyrimas rodo, kad tai nėra toli nuo tiesos. Arkties vandenyną tyrinėjantys mokslininkai plastiko šiukšlių randa visur. Pasak Tatjanos Schlossberg iš „The New York Times“, Arkties vandenys atrodo kaip sąvartynas plastikui, plūduriuojančiam vandenynų srovėse.
Plastiką 2013 m. atrado tarptautinė tyrėjų komanda per penkių mėnesių kelionę aplink pasaulį tyrimų laivu „Tara“. Pakeliui jie ėmė jūros vandens mėginius, kad stebėtų plastiko taršą. Nors plastiko koncentracija paprastai buvo maža, jis buvo aptiktas vienoje konkrečioje Grenlandijos ir Barenco jūros šiaurinės dalies vietovėje, kur koncentracija buvo neįprastai didelė. Savo išvadas jie paskelbė žurnale „Science Advances“.
Panašu, kad plastikas juda ašigalių link termohalinine srove – vandenyno „konvejerio juostos“ srove, kuri neša vandenį iš žemutinio Atlanto vandenyno link ašigalių. „Grenlandija ir Barenco jūra yra šio poliarinio vamzdyno akligatviai“, – pranešime spaudai teigė pagrindinis tyrimo autorius Andrés Cozar Cabañas, Kadiso universiteto Ispanijoje tyrėjas.
Tyrėjai apskaičiavo, kad bendras plastiko kiekis regione siekia šimtus tonų, sudarytas iš šimtų tūkstančių mažų fragmentų kvadratiniame kilometre. Pasak tyrėjų, mastas gali būti dar didesnis, nes plastikas galėjo kauptis jūros dugne šioje vietovėje.
Tyrimo bendraautoris Ericas van Sebille'as žurnale „The Verge“ Rachel van Sebille'ui sakė: „Nors didžioji Arkties dalis yra tvarkinga, yra „Bullseye“ – karštoji zona su labai, labai stipriai užterštais vandenimis.“
Nors mažai tikėtina, kad plastikas bus išmestas tiesiai į Barenco jūrą (ledinį vandens telkinį tarp Skandinavijos ir Rusijos), rasto plastiko būklė rodo, kad jis vandenyne praleido jau kurį laiką.
„Plastiko fragmentai, kurie iš pradžių gali būti colių ar pėdų dydžio, tampa trapūs, veikiami saulės spindulių, o vėliau suskyla į vis mažesnes daleles, galiausiai sudarydami šį milimetro dydžio plastiko gabalėlį, kurį vadiname mikroplastiku.“ – Carlosas Duarte, – sakė tyrimo bendraautorius Chrisas Mooney iš „The Washington Post“. „Šis procesas trunka nuo kelerių metų iki dešimtmečių. Taigi, medžiagos tipas, kurį matome, rodo, kad ji pateko į vandenyną prieš kelis dešimtmečius.“
Pasak Schlossbergo, kasmet į vandenynus patenka 8 milijonai tonų plastiko, o šiandien pasaulio vandenyse susikaupia apie 110 milijonų tonų plastiko. Nors plastiko atliekos Arkties vandenyse sudaro mažiau nei vieną procentą visų atliekų, Duarte Muni sakė, kad plastiko atliekų kaupimasis Arktyje tik prasidėjo. Dešimtmečius plastiko iš rytų JAV ir Europos vis dar keliauja ir galiausiai atsidurs Arktyje.
Tyrėjai nustatė keletą subtropinių vandenynų sūkurių, kuriuose linkusios kauptis mikroplastikas. Dabar nerimą kelia tai, kad prie šio sąrašo prisijungs ir Arktis. „Ši sritis yra aklavietė, vandenynų srovės palieka šiukšles paviršiuje“, – pranešime spaudai teigė tyrimo bendraautorė Maria-Luise Pedrotti. „Galbūt stebime dar vieno sąvartyno formavimąsi Žemėje, iki galo nesuprasdami rizikos vietos florai ir faunai.“
Nors šiuo metu nagrinėjamos kelios įmantrios idėjos, kaip išvalyti vandenynų šiukšles nuo plastiko, ypač „Ocean Cleanup“ projektas, tyrėjai pranešime spaudai padarė išvadą, kad geriausias sprendimas – pirmiausia labiau stengtis užkirsti kelią plastiko atsiradimui vandenyne.
Jasonas Daley yra Madisone, Viskonsine, gyvenantis rašytojas, kurio specializacija – gamtos istorija, mokslas, kelionės ir aplinkosauga. Jo darbai buvo publikuoti „Discover“, „Popular Science“, „Outside“, „Men's Journal“ ir kituose žurnaluose.
© 2023 Smithsonian žurnalas Privatumo pareiškimas Slapukų politika Naudojimo sąlygos Reklamos pranešimas Jūsų privatumas Slapukų nustatymai