Turėdamas tiek mažai žmonių, galima manyti, kad Arktis taps zona be plastiko, tačiau naujas tyrimas rodo, kad tai nėra per toli nuo tiesos. Arkties vandenyne tiriantys tyrėjai visur randa plastikines šiukšles. Anot Tatiana Schlossberg iš „The New York Times“, Arkties vandenys atrodo kaip plastiko, plūduriuojančio vandenyno srovėmis, dempingas.
2013 m. Plastiką atrado tarptautinė tyrėjų komanda per penkių mėnesių kelionę po pasaulį tyrimų laive Tara. Pakeliui jie paėmė jūros vandens mėginius, kad stebėtų plastikinę taršą. Nors plastikų koncentracija paprastai buvo maža, jos buvo vienoje konkrečioje Grenlandijos srityje ir šiaurėje nuo Barents jūros, kur koncentracija buvo neįprastai didelė. Jie paskelbė savo išvadas žurnale „Science Advances“.
Atrodo, kad plastikas juda poleward išilgai Thermohaline gyre, vandenyno „konvejerio juostos“ srovės, nešiojančios vandenį iš apatinio Atlanto vandenyno link polių. „Grenlandija ir„ Barents Sea “yra aklavietės šiame poliariniame vamzdyne“, - pranešime spaudai teigė pagrindinis studijų autorius Andrés Cozar Cabañas, Ispanijos kadizmo universiteto tyrėjas.
Tyrėjų vertinimu, bendras plastiko kiekis regione yra šimtai tonų, susidedančių iš šimtų tūkstančių mažų fragmentų kvadratiniame kilometre. Tyrėjai teigė, kad skalė gali būti dar didesnė, nes plastikas galėjo susikaupti ant jūros dugno rajone.
Tyrimo bendraautorė Ericas Van Sebille'as „Verge“ pasakojo Rachel Van Sebille: „Nors didžioji dalis Arkties yra puiki, yra„ Bullseye “, yra šis taškas su labai, labai labai užterštais vandenimis“.
Nors mažai tikėtina, kad plastikas bus išmestas tiesiai į Barentso jūrą (ledo šalto vandens telkinys tarp Skandinavijos ir Rusijos), rastas plastiko būklė rodo, kad jis kurį laiką buvo vandenyne.
„Plastiko fragmentai, kurie iš pradžių gali būti colių ar pėdų dydžio, tampa trapūs, kai veikiami saulės spindulių, o paskui suskaidomi į mažesnes ir mažesnes daleles, galiausiai sudarydami šį milimetro dydžio plastiko gabalą, kurį mes vadiname mikroplastine.“ -Carlosas Duarte'as, sakė tyrimo bendraautorius Chrisas Mooney iš „Washington Post“. „Šis procesas užtrunka nuo kelerių metų iki dešimtmečių. Taigi mūsų matomos medžiagos tipas rodo, kad ji pateko į vandenyną prieš kelis dešimtmečius. “
Pasak Schlossbergo, kiekvienais metais vandenynai patenka 8 milijonai tonų plastiko, o šiandien pasaulio vandenyse kaupiasi apie 110 milijonų tonų plastiko. Nors plastikinės atliekos Arkties vandenyse yra mažesnis nei vienas procentas visų, Duarte sakė Muni, kad plastikinių atliekų kaupimasis Arktyje tik prasidėjo. Dešimtmečiai plastiko iš rytinės JAV ir Europos vis dar yra pakeliui ir galiausiai pateks į Arktį.
Tyrėjai nustatė keletą subtropinių gyvo pasaulio vandenynuose, kur mikroplastikai kaupiasi. Dabar nerimą kelia tai, kad „Arctic“ prisijungs prie šio sąrašo. „Ši sritis yra aklavietė, vandenynų srovės palieka šiukšles ant paviršiaus“,-pranešime spaudai teigė tyrimo bendraautorė Maria-Luise Pedrotti. „Mes galime liudyti dar vieno sąvartyno formavimo žemėje, visiškai nesuprasdami rizikos vietinei florai ir faunai“.
Nors šiuo metu nagrinėjamos kai kurios „Pie-of-Te-doves“ idėjos, skirtos išvalyti vandenyno šiukšles iš plastiko, ypač „Ocean Cleanup“ projektas, tyrėjai pranešime spaudai padarė išvadą, kad geriausias sprendimas yra sunkiau dirbti, kad pirmiausia būtų išvengta plastiko. Vandenyne.
Jasonas Daley yra Madisonas, Viskonsine įsikūręs rašytojas, kurio specializacija yra gamtos istorija, mokslas, kelionės ir aplinka. Jo darbas buvo paskelbtas „Discover“, „Popular Science“, „Outdine“, „Men's Journal“ ir kiti žurnalai.
© 2023 Smithsonian Magazine Privatumo pareiškimas slapukų politikos naudojimo sąlygos Reklama Atkreipkite dėmesį į jūsų privatumo slapukų nustatymus